Buvo ankstyvi 2000-ieji, aš buvau mažas piplys dar. Mano tėtis padarė "klaidą" man parnešdamas žaidimą namo, kuris pakeitė mano vidinį pasaulį ir išsprogdino mano smegenis. Tai buvo Need For Speed: Underground žaidimo kopija. Iki dabar prisimenu tą momentą, ant viršelio puikavosi tiuninginis Mitsubishi Eclipse automobilis ir kažkokia mergina (ne pusnuogė). Įsijungiau tą žaidimą ir nesupratau, kad tai lenktynių žaidimas dar tada, bandžiau gražiai važiuoti ir panašiai, nelabai supratau kas ten ir vyksta. Dar tas meniu anglų kalba, kurios nemokėjau irgi nepadėjo. Po kurio laiko, gal paaugau ar kas, bet supratau pagaliau kas ten vyksta, lenktyniavau, trankiausi į sienas, bet jau pradėdavau laimėti pirmas vietas. Tik tuo metu nesupratau, kad žaidžiu tik praktikavimosi rėžime, o ne pagrindinėje istorijoje, kur atsirakina įvairus tiuningas ir naujos mašinos.
Žodžiu, kai atradau, kad yra pagrindinis žaidimas dar, pamačiau kaip gali savo mašiną prisidaryti, šviesa po automobiliu, dideli ratlankiai, kosminiai bamperiai kažkokie, vaaau galvojau. Ėjo metai, vieni, kiti, atsirado kitos, naujos NFS žaidimo dalys, viskas tik geryn, aš jau suprasdavau anglų kalba parašytą meniu.
Mane traukė labiausiai tos importinės japoniškos mašinos, Lietuvoje jų būdavo, bet aš gyvenau mažesniame miestelyje ir jų nematydavau realiai. Ir noras turėti kažką panašaus išliko visą mano gyvenimą. Tas susidomėjimas niekur nedingo, keitėsi tik skonis kai kurioms detalėms. Kai išsilaikiau teises, nusipirkau pirmąjį savo automobilį Honda Civic, aišku, kad japoniškas. Man visi sakė kam tu perki tokį laužą (jau tuo metu tai buvo gan senas automobilis, neatrodė labai patraukliai). Bet jie nematė to, ką mačiau aš. Visai kaip su mano dabartine veikla.
Ėjo metai, mano Honda vis labiau rūdyjo. Nebuvo labai dar blogai, bet jau atėjo diena, kai turėjau apsispręsti ar išleisti didelę pinigų sumą kėbulo gaivinimui ar nusipirkti naujesnį automobilį. Hondą pardaviau (gailiuosi iki šiol). Tą patį vakarą mano kieme jau stovėjo Lexus IS200. Techniškai tai yra Toyota, tik kitoms rinkoms pervadinta į Lexus. Iš esmės tai yra irgi jau senas modelis, bet nuo mano 1991m Hondos gan didelis šuolis.
Na ir ką jūs galvojat, visai kaip per Need For Speed aš pradėjau ją daryti taip kaip man patinka. Reguliuojamas važiuoklės aukštis, kad galėčiau žemai nuleisti. Taip, kad pirštas tarp padangos ir arkos nelenda. Kai paprastai gali 3-4 pirštus stačiai sutalpinti. Ratlankiai iš ankstyvųjų 2000-ųjų, tiesiai iš Japonijos. Apdailos komplektas tiesiai iš Lenkijos, nes originalaus neįpirkau. Ką jau padarysi. Trūko tik vieno paskutinio dalyko. Grafikų ant visų automobilio pusių.
Čia jau teko pagalvoti daugiau ką ir kaip daryti noriu. Pradžioje pasidariau dizainą labai paprastą per vieną iš lenktynių žaidimų, kad susidaryti vaizdą link kur einama bus. Tada parašiau grafikos dizaineriui, kuris ir užsiima būtent su automobilių dizainu. Taip gimė mano galutinė, išsvajoto dar vaikystėje, automobilio versija. Kadangi paprastai užrašai būna tiuningo kompanijų, o taip jau sutapo, kad aš vykdau veiklą sau, kodėl nepritaikyti to savo veiklai?
Man atrodo, kad mes dažnai slopiname savo vidinį vaiką. Mes visi turime idėjų, kurios suagus atrodo gal per daug nerimtos ar "kaip čia dabar žiūrės į mane kiti jei darysiu savo dalyką X, kuris man neduoda ramybės viduje ir prašosi būti įgyvendintas". Aš tai padariau ir tai man suteikė tiek daug džiaugsmo, o dar svarbiau - vietos naujam tikslui.